Man patinka Italijos sezoniškumas. Kažkaip Lietuvoje taip stipriai nejaučiau. Na, gal išskyrus braškių sezoną :) Italijoje visada yra ko laukti. Va, į vasaros pabaigą - rudenį sulaukiau moliūgų. Dabar visai neseniai sulaukiau kaštonų ir laukiu mylimų lapkričio 1-osios saldumynų - "numirėlių duonos" (pane dei morti). Taip belaukiant net ir liūdnesni metų laikai neprailgsta. Žiū, po to ne už kalnų ir kalėdinė nuotaika. Beje, mes apdairiai jau supirkom beveik pusę kalėdinių dovanų. Dar truputį, ir gaminsime likeriukus (šiemet Italijoj gyvenančius draugus nusprendėm apdalinti), dekoruosime jų buteliukus, paišysime atvirutes, pakuosime dovanas... Po to dar truputį, ir puošime eglutę, o aš kepsiu meduolius. Perspektyva nebloga, bet grįškime prie moliūgų.
Atvirai pasakysiu - Lietuvoje nežinojau, kad ši daržovė valgoma :) Kažkaip man atrodė labiau tinkanti dekorui. Atvažiavusi čia truputį paeksperimentavau - kepti moliūgai orkaitėje, risotto su moliūgais... niam! O dar nukeliavom (jau antrus metus) į moliūgų šventę, ten paragavom ne tik raviolių su moliūgais, bet ir moliūgų duonos.... Vienintelis stabdis - mano vyriškis, kuriam moliūgai per saldūs ir nors tu ką. Monkės patarimu užaštrinau moliūgų šimtaryžį aštriaisiais pipirais, bet jam vis tiek saldu...
O vad šitie virtinukai jam kažkodėl tiko ir patiko. Sakė, lyg iš restorano (kalbame apie skonį, nes formos dar neištobulinau :) ). Nors gaminimas jų - paprastutis, užtrunku vos 15 minučių.
Taigi, dviems asmenims reikės:
250 g moliūgo
120 g miltų
1 kiaušinio
druskos
padažui - sviesto ir šalavijo.
Moliūgą nulupame (varginantis darbas), supjaustome kubeliais, ir šiek tiek paverdam, kad suminkštėtų. Kai jau su šakute lengvai badosi kaip kokia virta bulvė, ištraukiam išvandens, nusunkiam ir paliekam atvėst (jei skubam, atvėsinam šaltu vandeniu). Tada - į kokį sietelį ar kombainą, nelygu kokią "aparatūrą" daržovių trynimui naudojate, ir sutriname iki košės. Košę maišome su miltais, druska ir kiaušiniu. Energingai ir nuoširdžiai. Gaunasi tokia lipni, tiršta masė.
Puode užsiviriname vandens, pasūdome, ir pradedam terliotis. Šaukšteliu pakabiname košės, ir kitu šaukšteliu - šmaukšt į vandenį. Aš šalia pasistatau kitą puodą (tiks ir keptuvė, aš vietoj keptuvės paprastai naudoju ketaus puodą), ten dedu sviestą ir šalavijo lapus ir užkuriu nestiprią ugnį. Kai tik geltonsnapiai iškyla į paviršių, juos išgriebiu ir dedu į sviestą. Ir toliau darbuojuos šaukšteliais... Taip kol visi virtinukai atsiduria keptuvėje.
Keptuvėje viską gerai pamakaluojam, pajudinam, kad viskas gerai apsisviestuotų.
Jei yra noro, tarkuojam ant viršaus parmezaną ir skaniai sau kapojam.
